- tintalas
- tiñtalas sm. (3b) Jn(Kv), NdŽ, DŽ1 kas nukaręs, tintaluoja, tabaluoja: Kas tintaluoja pakabintas, tas tiñtalas J. Koks ten tiñtalas tintaliuo[ja] – susitvarkyk DūnŽ. Raktų tiñtalas Lk. Iškritęs varpo tintalas rš. Ši žiuvė py žiaunų raudoną tintalùką tura Dov. Kiaulės buvo su tintalẽliais [po kaklu] Šts. | Vaikis vienus tiñtalus teturėjo (neturtingas buvo), o gavo tėvynaitę (juok.) Šts. ^ Neskrabėk kaip tintalų̃ terbalė! Ggr. Vortinklis tintaliuo[ja] palubiais lygu tintalaĩ Šts. Nusivilkusi tą nertinelį, plika kaip tiñtalas Trk.
Dictionary of the Lithuanian Language.